Tarptautinis Mažeikių meno festivalis
Baroko muzika užbaigė jubiliejinį meno festivalį
XX tarptautinis Mažeikių meno festivalis
Karolina GUDAUSKAITĖ
10/28/2026
Spalio 28-osios vakarą Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje skambėjo baroko muzika. Koncertu „Baroko šviesoje“ uždarytas XX tarptautinis Mažeikių meno festivalis, du dešimtmečius į miestą kviečiantis Lietuvos ir užsienio atlikėjus bei skirtingų meno sričių kūrėjus. Jubiliejinio festivalio pabaigai pasirinkta programa sujungė Lietuvos ir Italijos muzikantus, o bažnyčios erdvė suteikė vakarui sakralumo.
Klausytojams pasirodė kamerinis ansamblis „Kremerata Lituanica“, smuikininkas ir festivalio meno vadovas Džeraldas Bidva, italų fleitininkas Vincenzo Lai bei klavesinininkė Nijolė Dorotėja Beniušytė. Skirtingų muzikinių patirčių atlikėjus suvienijo baroko muzika, kurioje svarbūs ne tik techninis meistriškumas, bet ir tarpusavio klausymasis, muzikinė išraiška bei kūrybinė laisvė.
Nuo Mažeikių – į tarptautines scenas
Smuikininkui Dž. Bidvai Mažeikiai – ne tik miestas, kuriame šįkart skambėjo festivalio uždarymo koncertas. Čia prasidėjo ir jo paties muzikinis kelias. Pirmuosius žingsnius jis žengė Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykloje, vėliau mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Paryžiaus aukštojoje nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje. Šiandien Dž. Bidva koncertuoja tarptautinėse scenose, yra Lietuvos kamerinio orkestro ir „Kremerata Baltica“ koncertmeisteris, o nuo 2016 metų vadovauja Mažeikių meno festivaliui.
Jo muzikinis kelias susijęs ir su pasaulinio garso smuikininku Gidonu Kremeriu. 1997 metais šis atlikėjas įkūrė kamerinį orkestrą „Kremerata Baltica“, subūrusį jaunus muzikantus iš Baltijos šalių. Dž. Bidva tapo šio kolektyvo dalimi, o bendradarbiavimas su iškiliais atlikėjais atvėrė galimybių koncertuoti tarptautinėje scenoje.
Šios muzikinės tradicijos atsispindi ir ansamblio „Kremerata Lituanica“ veikloje. Devynių muzikantų kolektyvas tęsia „Kremerata Baltica“ idėjas, kartu ieškodamas savito skambesio ir naujų kūrybinių kelių. Ansamblis rengia įvairias koncertines programas, bendradarbiauja su jaunaisiais Lietuvos kompozitoriais. Tuo metu „Kremerata Baltica“ per savo veiklos istoriją koncertavo daugiau nei 50 pasaulio šalių, o 2002 metais kartu su G. Kremeriu pelnė „Grammy“ apdovanojimą už albumą „After Mozart“.
Baroko skambesį kūrė smuikas, fleita ir klavesinas
Baroko muzikoje susitinka skirtingi tembrai – smuiko išraiškingumas, fleitos lengvumas ir savitas klavesino skambesys. Šiuos muzikinius atspalvius Mažeikių publikai pristatė ir italų fleitininkas V. Lai, kurio profesinis kelias driekiasi per kelias šalis ir skirtingas muzikos tradicijas.
V. Lai fleitos studijas baigė Sasario konservatorijoje Italijoje, vėliau mokėsi Paryžiuje, Romoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2018 metais Hiustono universitete jis įgijo muzikos menų daktaro laipsnį. Atlikėjas koncertavo Europoje, JAV ir Artimuosiuose Rytuose, yra pelnęs apdovanojimų tarptautiniuose konkursuose. Nuo 2008 metų jis vadovauja tarptautiniam festivaliui „Tra Mare, Stelle e Magia“, o pedagoginę veiklą vykdo Edward Said nacionalinėje konservatorijoje Jeruzalėje ir Betliejuje.
Prie Lietuvos ir Italijos muzikantų prisijungė klavesinininkė N. D. Beniušytė. Jos profesinis kelias taip pat glaudžiai susijęs su Italija, kur ji gilinosi į senąją muziką ir istorinių klavišinių instrumentų atlikimą. Baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, muzikantė studijavo Prahos akademijoje, o vėliau – Romos Santa Cecilia ir Akvilos Alfredo Casella konservatorijose. Pastarojoje 2017 metais baigė klavesino ir istorinių klavišinių instrumentų magistro studijas.
N. D. Beniušytė neapsiriboja koncertine veikla – ji yra „Musica Vitale“ steigėja ir meno vadovė, organizuoja tarptautinius muzikos festivalius bei jaunųjų atlikėjų konkursus. Jos veikloje susitinka atlikimas, pedagogika ir siekis sudaryti galimybių skleistis jauniesiems muzikantams.
Vienas ryškiausių baroko epochos instrumentų – klavesinas – skiriasi nuo šiandien gerai pažįstamo fortepijono. Paspaudus klavišą, jo stygą ne užgauna plaktukėlis, o specialus mechanizmas pakelia liežuvėlį, kuris stygą užkabina. Dėl to klavesino garsas skamba skaidriai, ryškiai ir turi savitą tembrą. Šis instrumentas ilgą laiką buvo svarbi baroko muzikos dalis, o jo skambesys iki šiol leidžia klausytojams iš arčiau pažinti senosios muzikos pasaulį.
Muzika, kuri kaskart skamba kitaip
V. Lai teigimu, baroko muzika gali būti artima net tiems klausytojams, kurie retai lankosi klasikinės muzikos koncertuose. Jis pabrėžė šios muzikos natūralumą, atlikėjų tarpusavio ryšį ir improvizacijos svarbą.
„Tai labai natūrali muzika. Joje jaučiama stipri muzikantų tarpusavio komunikacija, be to, svarbią vietą užima improvizacija“, – prieš koncertą pasakojo fleitininkas.
Anot jo, baroko laikotarpiu kompozitoriai atlikėjams palikdavo tam tikros laisvės patiems kurti muzikos atlikimo metu. Nors improvizacija turi savas taisykles, kiekvienas atlikimas gali skirtis nuo ankstesnio. Todėl tą pačią muziką išgirdus dar kartą, ji nebūtinai skambės taip pat.
V. Lai muzika lydi apie dvidešimt metų, o profesionaliai jis groja maždaug penkiolika. Atlikėjas kilęs iš Sardinijos – salos, kurios gyvenimo ritmą apibūdina kaip ramesnį nei didžiuosiuose Italijos miestuose.
Mažeikiuose muzikantas lankėsi jau trečią kartą. Lietuvoje jam patinka jaučiama energija, jaunų žmonių aktyvumas ir kultūrinių renginių gausa. Vis dėlto labiausiai jį žavi žmonės.
„Man labai patinka ši vieta, jos atmosfera, bet labiausiai – žmonės“, – sakė fleitininkas.
Festivalio programoje – kokybė ir įvairovė
Dešimt metų Mažeikių meno festivalio meno vadovu dirbantis Dž. Bidva sako, kad įvertinti, ar festivalis pavyko, pirmiausia gali jo klausytojai. Jis džiaugiasi sulaukiantis gerų atsiliepimų – žmonės paskambina, parašo ir padėkoja už patirtus įspūdžius.
Sudarydamas festivalio programą, meno vadovas vadovaujasi savo patirtimi ir muzikiniu supratimu. Jam svarbu ne tik atlikėjų profesionalumas ir meninė kokybė, bet ir renginių prasmė. Anot Dž. Bidvos, festivalio programoje būtina įvairovė, nes skiriasi ir žmonių pomėgiai: vieniems artimesnė klasikinė muzika, kitiems – spektakliai ar kitokie kultūros renginiai.
Šių metų festivalio uždarymo koncertui „Baroko šviesoje“ programa parinkta atsižvelgiant ir į bažnyčios erdvę. Pasak Dž. Bidvos, rengiant koncertą buvo tariamasi su Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonu ir Mažeikių dekanato vicedekanu kunigu teol. dr. Ramūnu Norkumi, kuris svetingai priėmė sumanymą ir atvėrė bažnyčios duris muzikantams bei klausytojams. Kunigas pageidavo, kad programoje skambėtų ir sakralinių kūrinių, taip pabrėžiant šios erdvės paskirtį. Atsižvelgus į tai, pasirinkta baroko muzika, kuri, meno vadovo teigimu, ypač dera su bažnyčios aplinka.
Dvidešimtąjį festivalį užbaigęs koncertas dar kartą priminė, kad tarptautinio masto muzikos renginiai gali tapti reikšminga ir mažesnio miesto kultūrinio gyvenimo dalimi. Mažeikiuose prasidėjęs Dž. Bidvos muzikinis kelias šiandien tęsiasi tarptautinėse koncertų salėse, o festivalis suteikia galimybę pasaulio scenose pasirodantiems atlikėjams koncertuoti ir jo gimtajame mieste.
